Avril

Margaritos saloje buvo ir įdomesnių vietų. Turistai gėrėjosi mangroviniais miškais. Jie auga iš vandens – jūros seklumos prižėlę medžių. Po šiuos miškus valtimis keliauninkai plaukiojo tarsi labirintais. Didžioji dalis dinozaurų buvo augalėdžiai. Mažiau buvo plėšriųjų dinozaurų, kurie medžiojo pavieniui arba gaujomis, kai grobis būdavo stambesnis. Gaujos pranašumas yra tas, kad tai leidžia pulti gerokai už save didesnį gyvūną. Mes pataikėme plaukti vakarop, o temstant vaizdas buvo tikrai įspūdingas. Niūrus kalnų fonas, prieblandoje kaip kokie pterodaktiliai virš galvų skraidantys pelikanai, laukiniai miškai – jautėmės tarsi filme apie Juros periodo parką. Tarp augalėdžių turbūt nebuvo konkurencijos, mažiausieji ėsdavo žolę, didesni krūmus, o zauropodai galėdavo ėsti lapus ten, kur jų nepasiekdavo niekas kitas.
– Ten nėra šiukšlių, kitų žmogaus buvimo žymių, atrodo, kad esi laukiniame krašte. Aplink skraido paukščiai, laksto krabai, vandenyje plaukioja raudonos jūros žvaigždės. Mervui Kihnui, laisvai samdomam žurnalistui, kurio specializacija buvo pterodaktiliai Teksase, kaimo jurgiai, matę NSO, prasti Loch Neso monstrai ir pačios beprotiškiausios sąmokslo teorijos, kokias tik begalėjo pagimdyti Amerikos masinė sąmonė. Neblogai, - tarė Kihnas, valydamasis geltonus Polaroid fotografinius akinius į havajietiškų marškinių kraštą, - bet tai nėra pamišimas, trūksta to tikrojo sklandumo. Bet aš tai mačiau, Mervinai.
Pliusai: labai naudinga sveikatai. Eidamas pėstute pastebi tokių įdomių detalių, kurių niekad neišvysi pro automobilio langą ar sėdėdamas ant dviračio. Minusai: jų nėra, nebent sportiniai bateliai būtų per maži.