2003/C 91/04 (2)

BENDROSIOS BENDRADARBIAVIMO
TARP CEN, CENELEC, ETSI, EUROPOS KOMISIJOS IR EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS
GAIRĖS
(2003/C 91/04)


2. EUROPOS STANDARTIZACIJOS RAIDA

CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA laikosi nuomonės, kad naujosiose gairėse reikėtų atsižvelgti į žemiau išvardintus elementus, taip atkreipiant dėmesį į ryškius pasikeitimus lyginant su situacija 1984 ir 1985 metais:
- Jei 1984 m. buvo tik dvi Europos standartų organizacijos, pripažintos Europos Telekomunikacijų Standartų Instituto (ETSI) pagal Direktyvą 98/34/EEB, tai dabar yra trys Europos standartų organizacijos, t.y., CEN, Cenelec ir ETSI.
- Europos Ekonominės Zonos sutartimi EFTA valstybės kaip viena tos sutarties šalių įsipareigojo dalyvauti bendroje rinkoje tomis pačiomis teisėmis ir įsipareigojimais kaip Europos Sąjungos valstybės narės. Sutartis sukūrė tą patį teisinį pagrindą standartų naudojimui EFTA Europos Ekonominės Zonos valstybėse, koks egzistuoja Europos Sąjungoje.
- Iš esmės standartizacijos veikla Europoje iš nacionalinio lygio perėjo į europinį ir tarptautinį lygį. Ryšium su tuo nacionalinių standartų organizacijų vaidmuo Europos ir tarptautinės standartizacijos kontekste įgijo naują dimensiją. Tačiau nacionalinės standartų organizacijos ir toliau vaidins svarbų vaidmenį tarptautinėje ir Europos standartizacijoje. Jos nacionaliniu lygiu prisideda prie konsensuso, daugeliu atvejų padeda atlikti techninį darbą, užtikrina nuolatinį ryšį tarp rinkos veikėjų, ypač mažų ir vidutinių įmonių, vartotojų ir aplinkosaugininkų, bei suteikia priėjimą tiek prie tarptautinių, tiek prie Europos standartų ir konsultuoja apie juos. Nacionalinės standartų organizacijos oficialiai priima Europos standartus (EN), tuo tikslu organizuodamos visuomenės apklausas ir oficialų balsavimą.
- Ekonominių ir socialinių interesų grupės bei atitinkamos organizacijos, būtent – nevyriausybinės organizacijos, parodė padidėjusį susidomėjimą Europos standartizacija ir, veikdamos Europos lygiu, dabar jos turi daugiau galimybių prieiti prie Europos standartų kūrimo proceso ir įvairių struktūrų CEN, Cenelec ir ETSI viduje. Tačiau tai nesumažina poreikio įtraukti jas į šį procesą nacionaliniu lygiu.
- Pagal Europos Bendrijos Sutartį aukšti aplinkos ir vartotojų apsaugos lygiai tapo fundamentiniais tikslais. Ryšium su tuo aplinkos ir vartotojų apsaugos klausimus reikia sistemiškai integruoti į kitas politikos sritis ir atitinkamus visuomenės sektorius. Tai taip pat liečia ir Europos standartizaciją.
- Pripažįstama, kad Europos standartizacija vaidina pagrindinį vaidmenį valstybių kandidačių ekonominei ir politinei integracijai į Europos Sąjungą ir priešingai, šios valstybės vis aktyviau dalyvauja Europos standartų organizacijų veikloje.
- Vykstant ekonomikos globalizacijai, tarptautiniai standartai Europoje tapo labai svarbiu faktoriumi. Tarptautinių standartų reikšmę yra patvirtinusi ir Pasaulio Prekybos Organizacija (WTO), ypač Sutartyje dėl techninių barjerų prekybai ir WTO nutarime dėl pagal šią sutartį naudojamų tarptautinių standartų vystymo principų (1), o taip pat Europos Komisija savo 2001 m. liepos 26 d. dokumente SEC(2001) 1296 dėl Europos politikos principų tarptautinės standartizacijos atžvilgiu.
- Rinkos poreikis techninėms specifikacijoms keitėsi ir įvairiuose sektoriuose jis yra nevienodas. Be to, pramonės sektoriai tapo labiau tarpusavyje susiję ir tradicinės ribos tarp jų nebėra tokios ryškios, taigi tai stiprina būtinybę Europos standartų organizacijoms glaudžiai bendradarbiauti su tuo keliu, kuriuo yra kuriami standartai.
- Išaugo standartų taikymas viešojoje politikoje. Neskaitant tebesitęsiančio siekio tobulinti vidaus rinką, skatinant konkurencingumą ir informacines technologijas, yra naujų sričių, kuriose politika sąlygoja augantį standartų naudojimą tokiose srityse kaip darbo vietos sauga, vartotojų ir aplinkos apsauga, tyrimų rezultatų perkėlimas į rinką ir transeuropinių tinklų kūrimas.
- Greitas informacinių ir komunikacinių technologijų ir procesų vystymasis skatina lygiai taip pat greitai rengti naujus publikacijų tipus. Atsižvelgdamos į šią raidą, Europos standartų organizacijos parengė naujas publikacijas, neturinčias oficialių standartų (EN) statuso.
- Atsižvelgdama į galimus konkurencijos apribojimus dėl horizontalaus bendradarbiavimo sutarčių tarp kompanijų, veikiančių tuose pačiuose rinkos lygiuose, Komisija paskelbė pranešimą apie EB Sutarties 81 straipsnio pritaikomumą (2). Šiame pranešime standartizacijos sutartys laikomos horizontalaus bendradarbiavimo sutarčių tipu, ir jos arba yra sudaromos tarp privačių subjektų, arba yra globojamos viešųjų institucijų arba institucijų, įgaliotų vykdyti bendrojo ekonominio intereso veiklą, pavyzdžiui, standartų organizacijų, pripažįstamų pagal Direktyvą 98/34/EB. Pranešime taip pat pažymima, kad iš esmės standartizacijos sutartys neapriboja konkurencijos, jeigu standartus priima pripažintos standartų organizacijos pagal nediskriminuojančias, atviras ir skaidrias procedūras.
- Standartizacija įgijo platų politinį profilį. Tai atspindi standartų padėtį lyginant su kitomis specifikacijų formomis ir sąlygoja atitinkamai išaugusį įsipareigojimą laikytis skaidrumo, atvirumo, konsensuso, nepriklausomybės, efektyvumo ir darnumo principų.
Dėl šių priežasčių CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA nori patvirtinti savo tarpusavio supratimą apie eilę politinių tikslų ir standartų vaidmenį tame kontekste, taip pat apie savo santykių ir bendradarbiavimo principus bei savo dabartinius ketinimus siekiant šių tikslų.