BENDROSIOS BENDRADARBIAVIMO
TARP CEN, CENELEC, ETSI, EUROPOS KOMISIJOS IR EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS
GAIRĖS
5. ĮGYVENDINIMAS
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, Europos standartų organizacijos tikisi iš Europos Komisijos ir EFTA, kad šios:
- Išlaikys skaidrią teisinę ir politinę Europos standartizacijos kaip nepriklausomos, į konsensusą orientuotos ir savanoriškos veiklos struktūrą.
- Naudos Europos standartus, kur jie bus tinkami paremti Europos reguliacijas ir kitą politiką, ir tęs platesnio standartų naudojimo politiką.
- Pagal Direktyvą 98/34/EB nustatys teisinius ir politinius reikalavimus standartams.
- Susilaikys nuo techninių reguliacijų rengimo tais klausimais, kurie yra priskirti Europos standartų organizacijų kompetencijai, išskyrus tuos atvejus, kai bus manoma, kad tai yra būtina viešajam interesui. Kiek įmanoma, prašys Europos standartų organizacijų ir – esant galimybei – jų narių nuomonės klausimais, susijusiais su standartizacija ir techniniais barjerais prekybai Europos ir pasaulio mastu.
- Atsižvelgdamos į esamus biudžeto lėšų limitus, sieks ir toliau tęsti tikslinę finansinę paramą Europos standartų organizacijoms siekiant palaikyti atitinkamą Europos standartizacijos infrastruktūrą ir gerinti Europos standartų organizacijų efektyvumo ir matomumo kokybę.
- Prašys Europos standartų organizacijų konsultuoti apie priešnormatyvinio tyrimo ir vystymo reikalingumą ir sutiks, kad Bendrijos ir/arba EFTA finansuotas priešnormatyvinis tyrimas – ar jis būtų atliekamas tiesiogiai, ar netiesiogiai – būtų panaudotas Europos standartams.
- Skatins Europos R & D programų dalyvius pateikti savo atitinkamus rezultatus Europos standartų organizacijoms.
- Kur reikės, prašys Europos standartų organizacijų konsultacijų ir aktyvaus bendradarbiavimo rengiant ir įgyvendinant Europos techninės paramos trečiosioms šalims programas.
- Skatins Europos prekybos partnerius savo politikoje ir reguliavime naudoti standartus.
Savo ruožtu Europos Komisija ir EFTA tikisi iš Europos standartų organizacijų: CEN, Cenelec ir ETSI, kad jos:
- Palaikys tokią Europos standartizacijos infrastruktūrą ir procedūras, kad atitiktų įstatyminius tikslus (įskaitant dėl saugumo, sveikatos, vartotojų ir aplinkos apsaugos), ir aktyviai bendradarbiaus siekiant užtikrinti, kad tarpininkai gautų maksimalią naudą iš Europos standartizacijos infrastruktūros ir jos ryšių su kitomis standartų organizacijomis.
- Užtikrins, kad struktūros ir procedūros garantuotų aukščiausią įmanomą atvirumo, skaidrumo ir reprezentatyvumo laipsnį. Procedūros turėtų būti skaidrios ir užtikrinti nepriklausomumą nuo siaurų interesų. Taip pat turi būti dedamos pastangos siekiant, kad suinteresuoti sluoksniai, ypač viešosios institucijos, gamintojų, mažų ir vidutinių įmonių, vartotojų, darbuotojų ir aplinkos interesų grupės, labiau dalyvautų nacionaliniu ir europiniu lygiu rengiant standartus ir kitą dokumentaciją ir užtikrinant, kad į jų požiūrius būtų adekvačiai atsižvelgiama.
- Užtikrins, kad visos suinteresuotos šalys, dalyvaujančios rengimo procese, galėtų prieiti prie dokumentų ir tuo būdu galėtų efektyviai dalyvauti tame procese.
- Atsižvelgs į viešąjį interesą, ypač saugumą ir sveikatą, darbuotojų, vartotojų ir aplinkos apsaugą.
- Atlikdamos standartizacijos darbus, palaikys dialogą su Bendrija ir EFTA.
- Užtikrins, kad rengiant standartus būtų pilnai atsižvelgiama į aplinką, siekiant prisidėti prie aukšto aplinkos apsaugos lygio.
- Iniciatyviai rems atitinkamų tarpininkų dalyvavimą standartizacijos darbe nacionaliniu, europiniu ir tarptautiniu lygiu.
- Sukurs ir palaikys institucines taisykles ir procedūras, užtikrinančias darnų, greitą ir kokybišką programų, standartų, kitų dokumentacijų ir veiksmų, atliekamų siekiant patenkinti besikeičiančių rinkų poreikius, rengimą, vystymą ir įgyvendinimą. Ypač į tai įeina darnios taisyklės dėl informavimo apie veiksmus bei EN standartams prieštaraujančių nacionalinių standartų vieningo perkėlimo ir panaikinimo.
- Užtikrins, kad kai iš Komisijos ir EFTA pusės gaus bendrus mandatus, juos priims ir nuosekliai vykdys arba jų atsisakys.
- Užtikrins, kad sprendimų priėmimo procedūrinės taisyklės išlaikytų atskaitomybę Europos Bendrijai, EFTA nariams ir atitinkamiems ekonominiams bei socialiniams partneriams darbe, vykdomame pagal mandatą, gautą iš Europos Komisijos ir EFTA pusės.
- Vykdys savo uždavinius siekdamos maksimalaus efektyvumo ir aukščiausios kokybės, įskaitant tai, kad savo darbo vystymui ir paskirstymui naudos šiuolaikinius metodus ir technologijas.
- Reguliariai peržiūrėdamos ir atsižvelgdamos į technologinę raidą, atnaujins savo publikacijas, jas atitinkamai patvirtindamos, pataisydamos, pakeisdamos ar atšaukdamos.
- Kartu su savo nariais taip adaptuotų savo struktūras, procedūras ir publikacijas, kad jos atitiktų teisėtus suinteresuotų šalių interesus. Parengs atitinkamus mechanizmus priimti dokumentams iš interesų grupių ir kitų šalių ir juos atitinkamai transformuoti į Europos standartų organizacijų publikacijas.
- Užtikrins, kad visos suinteresuotos šalys galėtų prieiti prie standartų plačiai informuojant apie jų prieinamumą ir užtikrinant, kad rinkos veikėjai sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis galėtų naudotis standartais, įskaitant visas intelektinės nuosavybės teises, kurios gali būti su jais susijusios.
- Imsis veiksmų siekiant stiprinti Europos standartizacijos matomumą.
- Atitinkamai prisidės prie bendro atitikties Europos standartams ženklo vystymo ir jo plataus naudojimo.
- Rems standartų organizacijų progresą valstybėse kandidatėse į narystę Europos Sąjungoje ar EFTA, siekdamos jų pilno dalyvavimo ir narystės Europos standartų organizacijose ir suteiks joms pilnateisę narystę, kai tik bus išpildytos atitinkamos patvirtintos sąlygos.
- Aktyviai bendradarbiaus su tarptautinėmis standartizacijos struktūromis; laikysis Pasaulio Prekybos Organizacijos “Geros standartų rengimo, priėmimo ir taikymo praktikos kodekso” terminų; skatins tarptautinių standartų naudojimą savo pačių darbe ir globaliu mastu, kai gali būti užtikrinti įstatyminiai tikslai, t.y., žmogaus sveikatos ir saugumo, gyvūnijos ir augalijos ir/arba aplinkos apsauga. Dės geriausias pastangas, kad suinteresuoti sluoksniai galėtų dalyvauti standartizacijos procesuose tarptautiniu lygiu.
- Bendradarbiaus su Europos Komisija ir EFTA rengiant ir įgyvendinant Bendrijos ir EFTA techninės paramos ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis programas, ir kur įmanoma užtikrins, kad būtų atitinkama su tuo susijusi jų organizacijų-narių politika.
- Palaikys ir vystys dialogą su Europos Komisija ir EFTA visais strateginiais, politiniais ar techniniais bendro intereso klausimais.
ketvirtadienis, gruodžio 20
2003/C 91/04 (4)
BENDROSIOS BENDRADARBIAVIMO
TARP CEN, CENELEC, ETSI, EUROPOS KOMISIJOS IR EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS
GAIRĖS
4. SANTYKIŲ IR BENDRADARBIAVIMO PRINCIPAI
Siekdamos šių tikslų, CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA turi bendrą supratimą, kad:
- Santykiai tarp Europos standartų organizacijų ir viešųjų institucijų Europos lygiu turėtų būti grindžiami 3 dalyje išsamiai išdėstytų bendrųjų tikslų pripažinimu, atsižvelgiant į skirtingas funkcijas ir kompetencijas. Pabrėžiama, kad nuolatinis, atviras ir skaidrus dialogas tarp jų yra esminis bendradarbiavimo pagrindas.
- CEN ir Cenelec nacionalinės institucijos-narės ir ETSI narės vaidina esminį vaidmenį bendradarbiavime tarp Europos standartų organizacijų, Europos Komisijos ir EFTA. Bendradarbiavimas tarp visų atitinkamų institucijų ir bendras 3 dalyje išdėstytų tikslų supratimas yra esminis šių gairių sėkmės pagrindas.
- Europos standartų organizacijų institucinės taisyklės turėtų užtikrinti, kad Europos standartizacija, ypač ten, kur ji remia Europos politiką ir Bendrijos reguliaciją, liktų pilnai atskaitinga visoms suinteresuotoms šalims Europoje, t.y., kad standartų organizacijos, rengdamos standartus ir kitus dokumentus, atsižvelgtų į plačiausią įmanomą požiūrių spektrą ir kad procedūros (rengimo, tyrimo ir balsavimo metu) būtų atviros ir skaidrios.
- Europos standartizacijos sistema turi plačią atsakomybę už visus interesus, įskaitant pramonės, darbuotojų, vartotojų, aplinkos interesus bei viešąsias institucijas, todėl negali veikti siaurų interesų pagrindu.
- Planuojant ir įgyvendinant standartizacijos programas ir veiklas, vykdomas Europos standartų organizacijų, reikia stengtis užtikrinti darną visuose lygiuose ir tarp visų trijų Europos standartų organizacijų, kur įmanoma nacionaliniu lygiu atliekant aprobavimo ir įgyvendinimo veiklas.
- Svarbu, kad Europos standartizacijos sistema greitai ir atitinkamai reaguotų į skirtingus rinkos poreikius atskiruose sektoriuose, laikantis pagrindinių Europos standartizacijos principų, išdėstytų 3 dalyje. Ypač skirtingiems rinkos poreikiams gali būti reikalingi įvairūs publikacijų tipai. Tačiau visi publikacijų tipai vis tiek turėtų atitikti skaidrumo, priimtinumo, atvirumo, efektyvumo, darnos, savanoriško darbo ir taikymo principus.
- Tarptautinė standartizacija turėtų būti stiprinama ir joje turėtų būti ginami Europos interesai; tarptautiniai standartai turėtų būti taikomi vienodai, išskyrus tuos atvejus, jei tai būtų neveiksminga ar netinkama siekiamų tikslų atžvilgiu.
- Reikia dėti pastangas remti valstybių kandidačių ekonomikų integraciją į Bendriją.
- Ir toliau reikėtų skatinti naudoti Europos standartus kaip ekonominės ir technologinės integracijos instrumentą tiek Europos rinkoje, tiek už jos ribų, o taip pat kaip priemonę dirbti su rinka ir kaip techninę bazę įstatymų leidybai, ypač apibrėžiant technines specifikacijas produktams ir paslaugoms bei testavimo metodams.
TARP CEN, CENELEC, ETSI, EUROPOS KOMISIJOS IR EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS
GAIRĖS
4. SANTYKIŲ IR BENDRADARBIAVIMO PRINCIPAI
Siekdamos šių tikslų, CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA turi bendrą supratimą, kad:
- Santykiai tarp Europos standartų organizacijų ir viešųjų institucijų Europos lygiu turėtų būti grindžiami 3 dalyje išsamiai išdėstytų bendrųjų tikslų pripažinimu, atsižvelgiant į skirtingas funkcijas ir kompetencijas. Pabrėžiama, kad nuolatinis, atviras ir skaidrus dialogas tarp jų yra esminis bendradarbiavimo pagrindas.
- CEN ir Cenelec nacionalinės institucijos-narės ir ETSI narės vaidina esminį vaidmenį bendradarbiavime tarp Europos standartų organizacijų, Europos Komisijos ir EFTA. Bendradarbiavimas tarp visų atitinkamų institucijų ir bendras 3 dalyje išdėstytų tikslų supratimas yra esminis šių gairių sėkmės pagrindas.
- Europos standartų organizacijų institucinės taisyklės turėtų užtikrinti, kad Europos standartizacija, ypač ten, kur ji remia Europos politiką ir Bendrijos reguliaciją, liktų pilnai atskaitinga visoms suinteresuotoms šalims Europoje, t.y., kad standartų organizacijos, rengdamos standartus ir kitus dokumentus, atsižvelgtų į plačiausią įmanomą požiūrių spektrą ir kad procedūros (rengimo, tyrimo ir balsavimo metu) būtų atviros ir skaidrios.
- Europos standartizacijos sistema turi plačią atsakomybę už visus interesus, įskaitant pramonės, darbuotojų, vartotojų, aplinkos interesus bei viešąsias institucijas, todėl negali veikti siaurų interesų pagrindu.
- Planuojant ir įgyvendinant standartizacijos programas ir veiklas, vykdomas Europos standartų organizacijų, reikia stengtis užtikrinti darną visuose lygiuose ir tarp visų trijų Europos standartų organizacijų, kur įmanoma nacionaliniu lygiu atliekant aprobavimo ir įgyvendinimo veiklas.
- Svarbu, kad Europos standartizacijos sistema greitai ir atitinkamai reaguotų į skirtingus rinkos poreikius atskiruose sektoriuose, laikantis pagrindinių Europos standartizacijos principų, išdėstytų 3 dalyje. Ypač skirtingiems rinkos poreikiams gali būti reikalingi įvairūs publikacijų tipai. Tačiau visi publikacijų tipai vis tiek turėtų atitikti skaidrumo, priimtinumo, atvirumo, efektyvumo, darnos, savanoriško darbo ir taikymo principus.
- Tarptautinė standartizacija turėtų būti stiprinama ir joje turėtų būti ginami Europos interesai; tarptautiniai standartai turėtų būti taikomi vienodai, išskyrus tuos atvejus, jei tai būtų neveiksminga ar netinkama siekiamų tikslų atžvilgiu.
- Reikia dėti pastangas remti valstybių kandidačių ekonomikų integraciją į Bendriją.
- Ir toliau reikėtų skatinti naudoti Europos standartus kaip ekonominės ir technologinės integracijos instrumentą tiek Europos rinkoje, tiek už jos ribų, o taip pat kaip priemonę dirbti su rinka ir kaip techninę bazę įstatymų leidybai, ypač apibrėžiant technines specifikacijas produktams ir paslaugoms bei testavimo metodams.
2003/C 91/04 (3)
BENDROSIOS BENDRADARBIAVIMO
TARP CEN, CENELEC, ETSI, EUROPOS KOMISIJOS IR EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS
GAIRĖS
(2003/C 91/04)
3. BENDROS POLITIKOS TIKSLAI
CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA turi bendrą supratimą apie tai, kad standartizacija vaidina svarbų vaidmenį Europos rinkai, įmonių konkurencingumui ir kad ji yra svarbus instrumentas remiant Europos politiką, atspindinčią viešąjį interesą. Taigi Europos standartizacijos politika siekia šių tikslų:
- Vaidinti vaidmenį vidaus rinkos formavime, lengvinant laisvą prekių ir paslaugų judėjimą bei užtikrinant subalansuotą plėtrą, siekiant aukšto saugumo ir kokybės lygio ir atsižvelgiant į visus ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus. Pagal Naująjį Požiūrį, harmonizuoti Europos standartai pateikia techninius sprendimus dėl teisinių reikalavimų atitikimo prielaidos; jie yra bendras ir skaidrus etalonas viešiesiems pirkimams; jie prisideda prie techninių prekybos barjerų eliminavimo; jie skatina aplinkai nekenkiančių produktų gamybą; taip pat jie yra bendro etalono šaltinis prekybai ir nacionalinei bei Europos įstatymų leidybai, taigi prisideda prie Europos techninės integracijos.
- Padėti siekti stiprios aplinkos apsaugos tikslo.
- Būti instrumentu siekiant Europos konkurencingumo pažangos ir sudaryti sąlygas technologijos inovacijoms. Europos standartai sukuria bendrą, bet lanksčią techninę aplinką visoje bendroje rinkoje ir pateikia pripažintus kokybės, sertifikavimo ir reguliavimo atitikimo etalonus; jie skatina techninį bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi ir suteikia verslininkams galimybę išnaudoti veiklos plėtros teikiamas galimybes.
- Reaguojant į įvairius rinkos poreikius, pateikti gradacinį publikacijų tipų intervalą.
- Pateikti lankstų ir skaidrų konsensuso siekimo mechanizmą sprendžiant atitinkamus klausimus Europoje. Konsensuso pagrindas, būtinas siekiant patenkinti suinteresuotų šalių (įskaitant viešąsias institucijas) poreikius, yra skirtingas priklausomai nuo pramonės sektoriaus, santykio su reguliavimo aplinka ir tokių faktorių kaip sauga bei galima žala aplinkai.
- Deleguotiems nariams dalyvaujant tarptautiniame darbe, ginti Europos interesus globalioje ekonomikoje ir sukurti sąlygas patekti į pasaulio rinkas; standartai yra kaip etaloninė priemonė techniniam bendradarbiavimui, paramai ir tarpusavio pripažinimo sutartims su trečiosiomis šalimis. Didžiausias interesas yra tas, kad tarptautiniai standartai būtų vienodai priimami ir taikomi, jeigu įmanoma užtikrinti įstatyminius tikslus, t.y., žmogaus sveikatos ir saugumo, gyvūnų ir augalų ir/arba aplinkos apsaugą.
- Suteikti valstybėms kandidatėms ir kaimyninėms valstybėms svarbų įrankį, padedantį lengvinti jų ekonomikų adaptavimą prie Bendrijos rinkos, ir skatinti subalansuotą plėtrą, ekonominę ir technologinę integraciją ar bendradarbiavimą.
- Ekonominiams ir socialiniams Europos partneriams ir kitoms susijusioms interesų grupėms, būtent – nevyriausybinėms organizacijoms, kurios kitu būdu negalėtų būti įtrauktos į standartizacijos procesą, tačiau turi teisėtą interesą į jo rezultatus, pateikti jų įtraukimo į standartizacijos procesą mechanizmą, kuris leistų joms vaidinti aktyvų vaidmenį ginant viešuosius interesus, tokius kaip aplinkos, darbuotojų ir vartotojų apsaugą. Šis mechanizmas turi leisti joms prisidėti prie subalansuotos plėtros ir prie viešojo intereso gynimo tose srityse, kur koreguliavimas ar savireguliavimas laikytinas pranašesniu už tiesioginį reguliavimą.
TARP CEN, CENELEC, ETSI, EUROPOS KOMISIJOS IR EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS
GAIRĖS
(2003/C 91/04)
3. BENDROS POLITIKOS TIKSLAI
CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA turi bendrą supratimą apie tai, kad standartizacija vaidina svarbų vaidmenį Europos rinkai, įmonių konkurencingumui ir kad ji yra svarbus instrumentas remiant Europos politiką, atspindinčią viešąjį interesą. Taigi Europos standartizacijos politika siekia šių tikslų:
- Vaidinti vaidmenį vidaus rinkos formavime, lengvinant laisvą prekių ir paslaugų judėjimą bei užtikrinant subalansuotą plėtrą, siekiant aukšto saugumo ir kokybės lygio ir atsižvelgiant į visus ekonominius, socialinius ir aplinkos aspektus. Pagal Naująjį Požiūrį, harmonizuoti Europos standartai pateikia techninius sprendimus dėl teisinių reikalavimų atitikimo prielaidos; jie yra bendras ir skaidrus etalonas viešiesiems pirkimams; jie prisideda prie techninių prekybos barjerų eliminavimo; jie skatina aplinkai nekenkiančių produktų gamybą; taip pat jie yra bendro etalono šaltinis prekybai ir nacionalinei bei Europos įstatymų leidybai, taigi prisideda prie Europos techninės integracijos.
- Padėti siekti stiprios aplinkos apsaugos tikslo.
- Būti instrumentu siekiant Europos konkurencingumo pažangos ir sudaryti sąlygas technologijos inovacijoms. Europos standartai sukuria bendrą, bet lanksčią techninę aplinką visoje bendroje rinkoje ir pateikia pripažintus kokybės, sertifikavimo ir reguliavimo atitikimo etalonus; jie skatina techninį bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi ir suteikia verslininkams galimybę išnaudoti veiklos plėtros teikiamas galimybes.
- Reaguojant į įvairius rinkos poreikius, pateikti gradacinį publikacijų tipų intervalą.
- Pateikti lankstų ir skaidrų konsensuso siekimo mechanizmą sprendžiant atitinkamus klausimus Europoje. Konsensuso pagrindas, būtinas siekiant patenkinti suinteresuotų šalių (įskaitant viešąsias institucijas) poreikius, yra skirtingas priklausomai nuo pramonės sektoriaus, santykio su reguliavimo aplinka ir tokių faktorių kaip sauga bei galima žala aplinkai.
- Deleguotiems nariams dalyvaujant tarptautiniame darbe, ginti Europos interesus globalioje ekonomikoje ir sukurti sąlygas patekti į pasaulio rinkas; standartai yra kaip etaloninė priemonė techniniam bendradarbiavimui, paramai ir tarpusavio pripažinimo sutartims su trečiosiomis šalimis. Didžiausias interesas yra tas, kad tarptautiniai standartai būtų vienodai priimami ir taikomi, jeigu įmanoma užtikrinti įstatyminius tikslus, t.y., žmogaus sveikatos ir saugumo, gyvūnų ir augalų ir/arba aplinkos apsaugą.
- Suteikti valstybėms kandidatėms ir kaimyninėms valstybėms svarbų įrankį, padedantį lengvinti jų ekonomikų adaptavimą prie Bendrijos rinkos, ir skatinti subalansuotą plėtrą, ekonominę ir technologinę integraciją ar bendradarbiavimą.
- Ekonominiams ir socialiniams Europos partneriams ir kitoms susijusioms interesų grupėms, būtent – nevyriausybinėms organizacijoms, kurios kitu būdu negalėtų būti įtrauktos į standartizacijos procesą, tačiau turi teisėtą interesą į jo rezultatus, pateikti jų įtraukimo į standartizacijos procesą mechanizmą, kuris leistų joms vaidinti aktyvų vaidmenį ginant viešuosius interesus, tokius kaip aplinkos, darbuotojų ir vartotojų apsaugą. Šis mechanizmas turi leisti joms prisidėti prie subalansuotos plėtros ir prie viešojo intereso gynimo tose srityse, kur koreguliavimas ar savireguliavimas laikytinas pranašesniu už tiesioginį reguliavimą.
2003/C 91/04 (2)
BENDROSIOS BENDRADARBIAVIMO
TARP CEN, CENELEC, ETSI, EUROPOS KOMISIJOS IR EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS
GAIRĖS
(2003/C 91/04)
2. EUROPOS STANDARTIZACIJOS RAIDA
CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA laikosi nuomonės, kad naujosiose gairėse reikėtų atsižvelgti į žemiau išvardintus elementus, taip atkreipiant dėmesį į ryškius pasikeitimus lyginant su situacija 1984 ir 1985 metais:
- Jei 1984 m. buvo tik dvi Europos standartų organizacijos, pripažintos Europos Telekomunikacijų Standartų Instituto (ETSI) pagal Direktyvą 98/34/EEB, tai dabar yra trys Europos standartų organizacijos, t.y., CEN, Cenelec ir ETSI.
- Europos Ekonominės Zonos sutartimi EFTA valstybės kaip viena tos sutarties šalių įsipareigojo dalyvauti bendroje rinkoje tomis pačiomis teisėmis ir įsipareigojimais kaip Europos Sąjungos valstybės narės. Sutartis sukūrė tą patį teisinį pagrindą standartų naudojimui EFTA Europos Ekonominės Zonos valstybėse, koks egzistuoja Europos Sąjungoje.
- Iš esmės standartizacijos veikla Europoje iš nacionalinio lygio perėjo į europinį ir tarptautinį lygį. Ryšium su tuo nacionalinių standartų organizacijų vaidmuo Europos ir tarptautinės standartizacijos kontekste įgijo naują dimensiją. Tačiau nacionalinės standartų organizacijos ir toliau vaidins svarbų vaidmenį tarptautinėje ir Europos standartizacijoje. Jos nacionaliniu lygiu prisideda prie konsensuso, daugeliu atvejų padeda atlikti techninį darbą, užtikrina nuolatinį ryšį tarp rinkos veikėjų, ypač mažų ir vidutinių įmonių, vartotojų ir aplinkosaugininkų, bei suteikia priėjimą tiek prie tarptautinių, tiek prie Europos standartų ir konsultuoja apie juos. Nacionalinės standartų organizacijos oficialiai priima Europos standartus (EN), tuo tikslu organizuodamos visuomenės apklausas ir oficialų balsavimą.
- Ekonominių ir socialinių interesų grupės bei atitinkamos organizacijos, būtent – nevyriausybinės organizacijos, parodė padidėjusį susidomėjimą Europos standartizacija ir, veikdamos Europos lygiu, dabar jos turi daugiau galimybių prieiti prie Europos standartų kūrimo proceso ir įvairių struktūrų CEN, Cenelec ir ETSI viduje. Tačiau tai nesumažina poreikio įtraukti jas į šį procesą nacionaliniu lygiu.
- Pagal Europos Bendrijos Sutartį aukšti aplinkos ir vartotojų apsaugos lygiai tapo fundamentiniais tikslais. Ryšium su tuo aplinkos ir vartotojų apsaugos klausimus reikia sistemiškai integruoti į kitas politikos sritis ir atitinkamus visuomenės sektorius. Tai taip pat liečia ir Europos standartizaciją.
- Pripažįstama, kad Europos standartizacija vaidina pagrindinį vaidmenį valstybių kandidačių ekonominei ir politinei integracijai į Europos Sąjungą ir priešingai, šios valstybės vis aktyviau dalyvauja Europos standartų organizacijų veikloje.
- Vykstant ekonomikos globalizacijai, tarptautiniai standartai Europoje tapo labai svarbiu faktoriumi. Tarptautinių standartų reikšmę yra patvirtinusi ir Pasaulio Prekybos Organizacija (WTO), ypač Sutartyje dėl techninių barjerų prekybai ir WTO nutarime dėl pagal šią sutartį naudojamų tarptautinių standartų vystymo principų (1), o taip pat Europos Komisija savo 2001 m. liepos 26 d. dokumente SEC(2001) 1296 dėl Europos politikos principų tarptautinės standartizacijos atžvilgiu.
- Rinkos poreikis techninėms specifikacijoms keitėsi ir įvairiuose sektoriuose jis yra nevienodas. Be to, pramonės sektoriai tapo labiau tarpusavyje susiję ir tradicinės ribos tarp jų nebėra tokios ryškios, taigi tai stiprina būtinybę Europos standartų organizacijoms glaudžiai bendradarbiauti su tuo keliu, kuriuo yra kuriami standartai.
- Išaugo standartų taikymas viešojoje politikoje. Neskaitant tebesitęsiančio siekio tobulinti vidaus rinką, skatinant konkurencingumą ir informacines technologijas, yra naujų sričių, kuriose politika sąlygoja augantį standartų naudojimą tokiose srityse kaip darbo vietos sauga, vartotojų ir aplinkos apsauga, tyrimų rezultatų perkėlimas į rinką ir transeuropinių tinklų kūrimas.
- Greitas informacinių ir komunikacinių technologijų ir procesų vystymasis skatina lygiai taip pat greitai rengti naujus publikacijų tipus. Atsižvelgdamos į šią raidą, Europos standartų organizacijos parengė naujas publikacijas, neturinčias oficialių standartų (EN) statuso.
- Atsižvelgdama į galimus konkurencijos apribojimus dėl horizontalaus bendradarbiavimo sutarčių tarp kompanijų, veikiančių tuose pačiuose rinkos lygiuose, Komisija paskelbė pranešimą apie EB Sutarties 81 straipsnio pritaikomumą (2). Šiame pranešime standartizacijos sutartys laikomos horizontalaus bendradarbiavimo sutarčių tipu, ir jos arba yra sudaromos tarp privačių subjektų, arba yra globojamos viešųjų institucijų arba institucijų, įgaliotų vykdyti bendrojo ekonominio intereso veiklą, pavyzdžiui, standartų organizacijų, pripažįstamų pagal Direktyvą 98/34/EB. Pranešime taip pat pažymima, kad iš esmės standartizacijos sutartys neapriboja konkurencijos, jeigu standartus priima pripažintos standartų organizacijos pagal nediskriminuojančias, atviras ir skaidrias procedūras.
- Standartizacija įgijo platų politinį profilį. Tai atspindi standartų padėtį lyginant su kitomis specifikacijų formomis ir sąlygoja atitinkamai išaugusį įsipareigojimą laikytis skaidrumo, atvirumo, konsensuso, nepriklausomybės, efektyvumo ir darnumo principų.
Dėl šių priežasčių CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA nori patvirtinti savo tarpusavio supratimą apie eilę politinių tikslų ir standartų vaidmenį tame kontekste, taip pat apie savo santykių ir bendradarbiavimo principus bei savo dabartinius ketinimus siekiant šių tikslų.
TARP CEN, CENELEC, ETSI, EUROPOS KOMISIJOS IR EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS
GAIRĖS
(2003/C 91/04)
2. EUROPOS STANDARTIZACIJOS RAIDA
CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA laikosi nuomonės, kad naujosiose gairėse reikėtų atsižvelgti į žemiau išvardintus elementus, taip atkreipiant dėmesį į ryškius pasikeitimus lyginant su situacija 1984 ir 1985 metais:
- Jei 1984 m. buvo tik dvi Europos standartų organizacijos, pripažintos Europos Telekomunikacijų Standartų Instituto (ETSI) pagal Direktyvą 98/34/EEB, tai dabar yra trys Europos standartų organizacijos, t.y., CEN, Cenelec ir ETSI.
- Europos Ekonominės Zonos sutartimi EFTA valstybės kaip viena tos sutarties šalių įsipareigojo dalyvauti bendroje rinkoje tomis pačiomis teisėmis ir įsipareigojimais kaip Europos Sąjungos valstybės narės. Sutartis sukūrė tą patį teisinį pagrindą standartų naudojimui EFTA Europos Ekonominės Zonos valstybėse, koks egzistuoja Europos Sąjungoje.
- Iš esmės standartizacijos veikla Europoje iš nacionalinio lygio perėjo į europinį ir tarptautinį lygį. Ryšium su tuo nacionalinių standartų organizacijų vaidmuo Europos ir tarptautinės standartizacijos kontekste įgijo naują dimensiją. Tačiau nacionalinės standartų organizacijos ir toliau vaidins svarbų vaidmenį tarptautinėje ir Europos standartizacijoje. Jos nacionaliniu lygiu prisideda prie konsensuso, daugeliu atvejų padeda atlikti techninį darbą, užtikrina nuolatinį ryšį tarp rinkos veikėjų, ypač mažų ir vidutinių įmonių, vartotojų ir aplinkosaugininkų, bei suteikia priėjimą tiek prie tarptautinių, tiek prie Europos standartų ir konsultuoja apie juos. Nacionalinės standartų organizacijos oficialiai priima Europos standartus (EN), tuo tikslu organizuodamos visuomenės apklausas ir oficialų balsavimą.
- Ekonominių ir socialinių interesų grupės bei atitinkamos organizacijos, būtent – nevyriausybinės organizacijos, parodė padidėjusį susidomėjimą Europos standartizacija ir, veikdamos Europos lygiu, dabar jos turi daugiau galimybių prieiti prie Europos standartų kūrimo proceso ir įvairių struktūrų CEN, Cenelec ir ETSI viduje. Tačiau tai nesumažina poreikio įtraukti jas į šį procesą nacionaliniu lygiu.
- Pagal Europos Bendrijos Sutartį aukšti aplinkos ir vartotojų apsaugos lygiai tapo fundamentiniais tikslais. Ryšium su tuo aplinkos ir vartotojų apsaugos klausimus reikia sistemiškai integruoti į kitas politikos sritis ir atitinkamus visuomenės sektorius. Tai taip pat liečia ir Europos standartizaciją.
- Pripažįstama, kad Europos standartizacija vaidina pagrindinį vaidmenį valstybių kandidačių ekonominei ir politinei integracijai į Europos Sąjungą ir priešingai, šios valstybės vis aktyviau dalyvauja Europos standartų organizacijų veikloje.
- Vykstant ekonomikos globalizacijai, tarptautiniai standartai Europoje tapo labai svarbiu faktoriumi. Tarptautinių standartų reikšmę yra patvirtinusi ir Pasaulio Prekybos Organizacija (WTO), ypač Sutartyje dėl techninių barjerų prekybai ir WTO nutarime dėl pagal šią sutartį naudojamų tarptautinių standartų vystymo principų (1), o taip pat Europos Komisija savo 2001 m. liepos 26 d. dokumente SEC(2001) 1296 dėl Europos politikos principų tarptautinės standartizacijos atžvilgiu.
- Rinkos poreikis techninėms specifikacijoms keitėsi ir įvairiuose sektoriuose jis yra nevienodas. Be to, pramonės sektoriai tapo labiau tarpusavyje susiję ir tradicinės ribos tarp jų nebėra tokios ryškios, taigi tai stiprina būtinybę Europos standartų organizacijoms glaudžiai bendradarbiauti su tuo keliu, kuriuo yra kuriami standartai.
- Išaugo standartų taikymas viešojoje politikoje. Neskaitant tebesitęsiančio siekio tobulinti vidaus rinką, skatinant konkurencingumą ir informacines technologijas, yra naujų sričių, kuriose politika sąlygoja augantį standartų naudojimą tokiose srityse kaip darbo vietos sauga, vartotojų ir aplinkos apsauga, tyrimų rezultatų perkėlimas į rinką ir transeuropinių tinklų kūrimas.
- Greitas informacinių ir komunikacinių technologijų ir procesų vystymasis skatina lygiai taip pat greitai rengti naujus publikacijų tipus. Atsižvelgdamos į šią raidą, Europos standartų organizacijos parengė naujas publikacijas, neturinčias oficialių standartų (EN) statuso.
- Atsižvelgdama į galimus konkurencijos apribojimus dėl horizontalaus bendradarbiavimo sutarčių tarp kompanijų, veikiančių tuose pačiuose rinkos lygiuose, Komisija paskelbė pranešimą apie EB Sutarties 81 straipsnio pritaikomumą (2). Šiame pranešime standartizacijos sutartys laikomos horizontalaus bendradarbiavimo sutarčių tipu, ir jos arba yra sudaromos tarp privačių subjektų, arba yra globojamos viešųjų institucijų arba institucijų, įgaliotų vykdyti bendrojo ekonominio intereso veiklą, pavyzdžiui, standartų organizacijų, pripažįstamų pagal Direktyvą 98/34/EB. Pranešime taip pat pažymima, kad iš esmės standartizacijos sutartys neapriboja konkurencijos, jeigu standartus priima pripažintos standartų organizacijos pagal nediskriminuojančias, atviras ir skaidrias procedūras.
- Standartizacija įgijo platų politinį profilį. Tai atspindi standartų padėtį lyginant su kitomis specifikacijų formomis ir sąlygoja atitinkamai išaugusį įsipareigojimą laikytis skaidrumo, atvirumo, konsensuso, nepriklausomybės, efektyvumo ir darnumo principų.
Dėl šių priežasčių CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA nori patvirtinti savo tarpusavio supratimą apie eilę politinių tikslų ir standartų vaidmenį tame kontekste, taip pat apie savo santykių ir bendradarbiavimo principus bei savo dabartinius ketinimus siekiant šių tikslų.
2003/C 91/04 (1)
BENDROSIOS BENDRADARBIAVIMO
TARP CEN, CENELEC, ETSI, EUROPOS KOMISIJOS IR EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS
GAIRĖS
(2003/C 91/04)
1. BENDROJI DALIS
CEN, CENELEC ir ETSI – iš vienos pusės, ir Europos Komisija bei Europos Laisvosios Prekybos Asociacija (EFTA) – iš kitos pusės, patvirtina, kad standartizacija yra savanoriška, konsensuso pagrindu vykdoma, atvirumu ir skaidrumu pagrįsta veikla, atliekama pačių suinteresuotų šalių nepriklausomose ir pripažintose standartų organizacijose, vedanti link standartų priėmimo, kurių laikymasis yra savanoriškas (1). Šalys atkreipia dėmesį, kad ryšium su standartų organizacijų viešuoju pripažinimu (2) ir laikantis atitinkamų procedūrų, įskaitant visuomenės apklausas ir balsavimus, priimti standartai (EN) skiriasi nuo kitų techninių specifikacijų, nustatytų savanorišku pagrindu.
CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA pripažįsta, kad standartai turėtų atitikti paskirtį, turėti aukštą priimtinumo laipsnį pilnai įtraukus į standartizacijos procesą visas atitinkamas suinteresuotas šalis, būtų nuoseklūs vienas kito atžvilgiu ir sudarytų sąlygas technologinėms inovacijoms ir konkurencijai; taigi jie turėtų būti pagrįsti tinkamais moksliniais tyrimais, reguliariai atnaujinami ir, kur įmanoma, būtų pagrįsti įvykdymu (3).
Nors standartizacija yra savanoriška ir nepriklausoma veikla, CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA pripažįsta, kad ji daro įtaką visai eilei viešojo intereso sričių, pavyzdžiui, pramonės konkurencingumui, bendros rinkos funkcionavimui ir aplinkai. Įvairiais atvejais ES institucijos ir EFTA yra pripažinusios, kad standartizacija gali vaidinti tam tikrą vaidmenį viešojoje politikoje ir įstatymų leidyboje.
Ši samprata pirmą kartą buvo suformuluota 1984 m. Bendrosiose bendradarbiavimo tarp Europos Komisijos, CEN ir Cenelec gairėse, pasirašytose 1984 m. lapkričio 13 d., ir publikuota kaip CEN/Cenelec Ketvirtojo Memorandumo 1 dalis. Tačiau nuo to laiko situacija vystėsi ir šalys sutarė, kad tas gaires reikėtų atnaujinti atsižvelgiant į šią raidą.
1985 m. balandžio 30 d. EFTA, CEN ir Cenelec pasirašė analogiškas gaires, kurios buvo publikuotos kaip CEN/Cenelec Ketvirtojo Memorandumo 2 dalis. Peržiūrėtą šių gairių versiją EFTA Taryba priėmė 1992 m. spalio 30 d., ypač atsižvelgdama į Europos Ekonominės Zonos sutartimi išplėstą standartų statusą EFTA valstybėse.
TARP CEN, CENELEC, ETSI, EUROPOS KOMISIJOS IR EUROPOS LAISVOSIOS PREKYBOS ASOCIACIJOS
GAIRĖS
(2003/C 91/04)
1. BENDROJI DALIS
CEN, CENELEC ir ETSI – iš vienos pusės, ir Europos Komisija bei Europos Laisvosios Prekybos Asociacija (EFTA) – iš kitos pusės, patvirtina, kad standartizacija yra savanoriška, konsensuso pagrindu vykdoma, atvirumu ir skaidrumu pagrįsta veikla, atliekama pačių suinteresuotų šalių nepriklausomose ir pripažintose standartų organizacijose, vedanti link standartų priėmimo, kurių laikymasis yra savanoriškas (1). Šalys atkreipia dėmesį, kad ryšium su standartų organizacijų viešuoju pripažinimu (2) ir laikantis atitinkamų procedūrų, įskaitant visuomenės apklausas ir balsavimus, priimti standartai (EN) skiriasi nuo kitų techninių specifikacijų, nustatytų savanorišku pagrindu.
CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA pripažįsta, kad standartai turėtų atitikti paskirtį, turėti aukštą priimtinumo laipsnį pilnai įtraukus į standartizacijos procesą visas atitinkamas suinteresuotas šalis, būtų nuoseklūs vienas kito atžvilgiu ir sudarytų sąlygas technologinėms inovacijoms ir konkurencijai; taigi jie turėtų būti pagrįsti tinkamais moksliniais tyrimais, reguliariai atnaujinami ir, kur įmanoma, būtų pagrįsti įvykdymu (3).
Nors standartizacija yra savanoriška ir nepriklausoma veikla, CEN, Cenelec, ETSI, Europos Komisija ir EFTA pripažįsta, kad ji daro įtaką visai eilei viešojo intereso sričių, pavyzdžiui, pramonės konkurencingumui, bendros rinkos funkcionavimui ir aplinkai. Įvairiais atvejais ES institucijos ir EFTA yra pripažinusios, kad standartizacija gali vaidinti tam tikrą vaidmenį viešojoje politikoje ir įstatymų leidyboje.
Ši samprata pirmą kartą buvo suformuluota 1984 m. Bendrosiose bendradarbiavimo tarp Europos Komisijos, CEN ir Cenelec gairėse, pasirašytose 1984 m. lapkričio 13 d., ir publikuota kaip CEN/Cenelec Ketvirtojo Memorandumo 1 dalis. Tačiau nuo to laiko situacija vystėsi ir šalys sutarė, kad tas gaires reikėtų atnaujinti atsižvelgiant į šią raidą.
1985 m. balandžio 30 d. EFTA, CEN ir Cenelec pasirašė analogiškas gaires, kurios buvo publikuotos kaip CEN/Cenelec Ketvirtojo Memorandumo 2 dalis. Peržiūrėtą šių gairių versiją EFTA Taryba priėmė 1992 m. spalio 30 d., ypač atsižvelgdama į Europos Ekonominės Zonos sutartimi išplėstą standartų statusą EFTA valstybėse.
Pinigodara
Įdomu, kada Lietuvoje atsiras toks terminas kaip "pinigodara" :) Visi tuo užsiima, bet dar nėra tokio žodžio, bent jau Google nieko neranda. Ką gi, būsiu pirmasis, praturtinęs Google paiešką neegzistuojančiu žodžiu... :) Gal ateity tai bus uch koks raktažodis :)
O dabar siūlau pasiskaityti apie Įstrižumo koeficientą
O dabar siūlau pasiskaityti apie Įstrižumo koeficientą
BBCode palaikymas komentaruose
BB kodo įdiegimas komentaruose, skelbimuose ar kitokiuose laukeliuose.
Gaila, bet Blogspotas iškraipo visą kodą.... Na ir nereikia.
Gaila, bet Blogspotas iškraipo visą kodą.... Na ir nereikia.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
